Home

Details
Category: Uncategorised
Hits: 3

Laužus galima kurti tik stovyklavietėse, poilsiavietėse ir kempinguose, kur yra įrengtos ir specialiai tam išskirtos bei iš anksto parengtos vietos. Tokios laužavietės apsuptos iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona, o aplink yra pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės nėra sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų.



Laužo įkūrimui galima naudoti tik pasirinkus šakų, žabų arba naudoti savo atsivežtinį kurą – malkas, anglis. Jokiu būdu negalima šiam tikslui kirsti medžių ar krūmų. Įkurtą laužą reikia nuolat prižiūrėti, baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.



Liepsna, ypač sausuoju periodu, plinta itin greitai, todėl įrengus laužavietę savavališkai, visada kyla grėsmė dėl pievos ar miško paklotės padegimo, ko pasekoje žūsta ne tik ten esanti augalija ir gyvūnija, bet ir vyksta kraštovaizdžio degradacija. Blogiausiu scenarijumi gali būti uždegti ištisi miško masyvai, durpynai, žūti žmones, nukentėti pastatai ar kitas turtas.

Details
Category: Uncategorised
Hits: 3

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti:

  • 1 šamą,
  • ne daugiau kaip 2 vienetus lydekų, sterkų, margųjų upėtakių, kiršlių, salačių, ūsorių,
  • 3 vienetus vėgėlių, ungurių, ne daugiau kaip
  • 5 vienetus šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų),
  • ne daugiau kaip 50 vienetų siauražnyplių vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas).
  • Vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas, paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą.

Kiekvienas asmuo, užsiimantis mėgėjų žvejyba, savo sugautą laimikį privalo laikyti atskirai nuo kitų asmenų laimikio, į laimikį neįskaitomos žuvys, įrašytos į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Invazinių rūšių sąrašas), ir žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, įskaitomos į laimikį. Už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama padaryta žuvų ištekliams žala.

Details
Category: Uncategorised
Hits: 3

KAIP ELGTIS PERKUNIJOS METU?

 

Perkūnija – elektros iškrova atmosferoje tarp debesų ir Žemės arba tik tarp debesų, lydima šviesos (zaibo) blyksnių ir garsaus griaustinio. Perkūniją paprastai lydi smarkūs vejai, krituliai, kartais net krusa.

Perkūnija susidaro esant labai dideliam atmosferos nepastovumui, kai oro temperatūra, kylant aukštyn, labai staigiai krinta - maždaug po 10°C kiekvienam aukščio kilometrui, tuo pačiu metu oras yra prisotintas drėgmės ir pakankamai įšilęs apatiniame atmosferos sluoksnyje.

 

Video shows man get struck by lightning while walking in storm

Kaip elgtis jei esi lauke:

  1. jei esi atviroje vietoje, atsitūpk (geriau dauboje), suglausk kojas ir nusiimk nuo savęs metalinius daiktus. Ant žemės negulk;
  2. ieškok priedangos tvirtą stogą turinčiose transporto priemonėse arba pastatuose;
  3. nelaikyk rankoje ilgų ar metalinių daiktų, tokių kaip lazda, skėtis, meškerė ir t.t.;
  4. nestovėk arti metalinių konstrukcijų, elektros stulpų, vielinių tvorų ir t.t.;
  5. nejok ant arklio, nevažiuok dviračiu arba atvira transporto priemone;
  6. jei važiuoji mašina, sulėtink greitį ar sustok kuo toliau nuo aukštų medžių ir elektros linijų, neliesk metalinių mašinos dalių;
  7. jeigu maudaisi, nedelsdamas lipk iš vandens ir ieškok pastogės. Būtina pasitraukti nuo vandens šaltinio;
  8. jeigu esi valtyje ir nėra galimybės išlipti, slėpkis po tiltu, aukštu statiniu. Būtina išmesti inkarą;
  9. nestovėk prie ąžuolo, tuopos, guobos, eglės, nes į juos trenkia dažniausiai. Europoje retai trenkia į klevus, beržus, akacijas.

 

Kaip elgtis jei esi patalpoje:

  1. stovėk kuo toliau nuo langų, elektros prietaisų, vamzdžių ir kitų metalinių daiktų;
  2. nekalbėk telefonu;
  3. atjunk lauko anteną ir radijo bei televizoriaus elektros laidus. Išjunk kompiuterio modemus ir maitinimo šaltinius;
  4. pasitrauk nuo elektros prietaisų;
  5. nesišukuok plaukų;
  6. neglostyk kačių, šunų ir t. t.;
  7. kaime nereikia būti arti krosnių, dūmtraukių (būtina uždaryti sklendes).

 

Cia galima matyti kaip zmogus paragauja elektros:

https://www.youtube.com/watch?v=ZxazDRh4frM

 

 

Details
Category: Uncategorised
Hits: 2

Erkės – tai voragyviai, mėgstantys šilumą, drėgmę ir prieblandą. Todėl dažniausiai erkės aptinkamos tankiuose lapuočių miško jaunuolynuose, miško proskynose ir kirtimuose, brūzgynuose, aukštoje žolėje.

Kaip apsisaugoti nuo erkių bei jų platinamų ligų

  • Skiepytis nuo erkinio encefalito.
  • Vykstant į gamtą tinkamai apsirengti. Dėvėti uždarus drabužius, galvą pridengti skarele ar kepure.
  • Po iškylos gamtoje rūpestingai apžiūrėti kūną, gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti, persirengti kitais drabužiais.
  • Vilkėtus drabužius pakabinti negyvenamojoje patalpoje ar saulėje.
  • Iškylaujant gamtoje venkti pamiškių bei aukštos žolės.
  • Aktyvi erkė dažniausiai tyko aukos nuo 10-20 cm. aukščio žolės stiebelio  

  • You are here:  
  • Home